Vilniaus rajono Pikeliškių kaimo parko dalies tvarkybos darbų I etapas

Pikeliškių dvaro sodyba yra apie 22 km atstumu nuo Vilniaus, 5 km į šiaurę nuo Riešės, apie 1 km į rytus nuo kelio Vilnius - Molėtai. Sodyba išsidėsčiusi šiaurinėje Pikeliškių (Zaleso) ežero (67 ha) pakrantėje. Pikeliškių dvaro sodybos parkas yra mišraus planavimo- geometrinio - sodybos centre ir peizažinio likusioje teritorijos dalyje. Parke auga nemažai vaizdingų šimtamečių medžių, pasodintų alėjose, eilėse ar pavieniui: mažalapės liepos, paprastieji uosiai, paprastieji klevai, paprastieji ąžuolai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, paežerėje yra baltaksnių ir juodalksnių.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad Pikeliškių dvarvietė jau buvo XVIII a.pr., o gal dar seniau. Žinių apie dvaro kūrimą, jo įkūrėjus nėra. XVIII a. vid. inventoriai duomenys  rodo, kad tai buvo nedidelis LDK Valstybės veikėjo dvarelis. Šeimininkas gyveno kitur, dvarą nuomojo, o palikuonys neįstengė išlaikyti nepelningą ūkį ir XIX a. pardavė jį naujai atsikėlusiems šeimininkams.

XVIII a. I p. Pikeliškių dvaras priklausė Smolensko sargybininkui Jonui Meduneckiui. 1738 m. jis vieneriems metams užstatė dvarą Vilniaus šv. Jurgio kanauninkų vienuolynui. Ta proga buvo surašytas inventorinis aktas, išvardinant dvare esančius statinius. Panaši inventorizacija buvo atlikta 1745 m. Tais metais dvaras priklausė Silvestrui Meduneckiui ir Felicionai Rudominų Meduneckai. Akte nusakoma gana bloga dvarų statinių būklė. 1755 m. byloje nerašoma apie blogą dvaro būklę. Gal būt dvaras buvo suremontuotas išnuomojant Jonui Bartoševskiui. Turimi trys XVIII a. inventoriniai aktai  rodo, kad dvaras nebuvo skirtas reprezentaciniam šeiminnkavimui, o buvo paprastas ūkinis kiemas su aplink išdėstytais pastatais. XVIII a. pr. dvaro sodyba - medinė. Tai palivarko tipo dvarelis be išreikštos reprezentacinės funkcijos.

XIX a. pr. dokumentai gana prieštaringi. Minima, kad Pikeliškės 1803 m. buvo Pisankų giminės nuosavybė. Kokiu būdu dvaras atiteko šiai giminei, nežinoma. Žinoma, kad rūmų fasade yra buvusi data "1803". Tačiau 1804 m. Vilniaus gubernijos matininko ataskaitoje apie Pikeliškių dvarą pažymėtas medinis namas - savininkas Antosevičius.

XIX a. pasikeitė keli dvaro šeimininkai. Amžiaus pradžioje dvaras priklausė Grodno gebernatoriui M.Bobiatinskui, kuris buvo susirišęs su Pisankomis, todėl galėjo dvarą paveldėti.

Dvaro situacija, zonavimas, parkas ir architektūra rodo, kad jis turėjo būti suformuotas XIX a.pr., klasicizmo laikotarpyje. M.Bobiatinsko sūnus Vladimiras 1844 m. pardavė dvarą Jakaterinai Gorskai. Pikeliškių davro šeimininkai nedalyvavo nei 1831 m. nei 1863 m. sukilimuose, todėl išvengė sekvestracijos, kurios metu dvarai būdavo apmatuojami ir aprašomi.

XIX a. II p. Pikeliškių dvaras, turbūt, buvo skaidomas, nes buvo padaryti atskirų kaimų žemės planai. Tuo metu dvaro savininkas - Tupelmanas. Remiantis 1899 m. planu, žinoma, kad tuo metu dvaras priklausė jau valstybės patarėjui Nikolajui Markui. 1899 m. plane pavaizduota dvaro sodyba ir aplink išsidėstęs nedidelis parkas, sodas.

XIX a.pab. besikeičiantys šeimininkai parceliavo dvarą ir XX a.pr. išparceliuotas ir tik jo centras išlaikė Pikeliškių dvaro vardą.

Pietryčių Lietuvą okupavus Lenkijos valstybei, 1930 m. valstybinio Pikeliškių dvaro žemės buvo paskirstytos į 28 įvairaus dydžio sklypus. Dvaro centras atiduotas maršalui J.Pilsudskiui, išmainant jo dvarą ir žmonos valdą į Pikeliškes. Pikeliškių dvarą pasirinko pats J.Pilsudskis. Kaip atsimena amžininkai, gavęs jį, J.Pilsudskis padarė didelį remontą, nes rūmų būklė buvo prasta. Parkas J.Pilsudskio laikais jau buvo labai senas, nes minimos šimtametės liepos ir skroblai.  Nedidelė alėja vedė nuo pietinės verandos iki ežero. Alėja tęsėsi ir visa ežero pakrante iki siauriausios ežero vietos kur buvo pastatyta altana.

Mirus J.Pilsudskiui, 1935 m. Pikeliškių dvaras liko šeimos nuosavybė.

1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Jau 1940 m. spauda rašė, kad dvaras apleistas, apiplėštas. Po II pasaulinio karo dvare buvo įsikūrusios įvairios įstaigos, kolūkio kontora. 1975 m. atlikta dvaro  rekonstrukcija,

Šiuo metu dalį rūmų patalpų užima Pikeliškių biblioteka. Parkas tvarkomas. Dvaro sodybos teritorija naudojama renginiams.

 

Parko dalies tvarkymo darbų projekto I etapo projektiniuose sprendiniuose numatyti šie pritaikymo lankytojų poreikiams ir renginiams darbai:

- augalinio grunto nuėmimas įrengiant lovius dangoms ;

- gruntinio vandens surinkimo įrengimas sodo tako ir privažiavimo prie sodo kelio trasose;

- akmens atsijų pėsčiųjų tako, jungiančio parterį su sodu, įrengimas;

- akmens atsijų važiuojamosios dangos, skirtos privažiuoti prie renginių aikštelės , įrengimas;

- sustiprintos žolinės dangos įrengimas renginių aikštelėje tarp parterio ir sodo;

- žolės dangos atkūrimas žemės paviršiaus planiravimo vietose.