Šventos pažinimo tako Sirvetos regioniniame parke Švenčionių r. sav. Šventos kaime statybos darbai

Pažintinio tako pradžia numatyta Šventos kaimo centrinėje dalyje esančioje Šventos dvarvietėje, kur įsikūrusi Sirvetos regioninio parko direkcija ir lankytojų centras. Dvarvietėje numatoma įkurti Sirvetos regioninio parko gamtos mokyklą, per ją suplanuoti pagrindiniai regioniniai turistiniai maršrutai.

Šventos dvaras buvo pastatytas XIX a. viduryje. Dvaro savininkai lenkų tautybės dvarininkai Civinskiai (Ciwinski). Po 1917 m. revoliucijos jų valdas Baltarusijoje atėmė bolševikai, ir jie persikėlė į Šventą. Po vyro Civinskio mirties Marija buvo dar kartą ištekėjusi už Stanislavavo dvaro savininko Gajevskio ir Šventos dvarvietė perėjo jo nuosavybėn. Gajevskis neilgai buvo Marijos vyras ir didelių valdų savininkas, neužilgo jis mirė. Pati dvarininkė Marija išėjo iš šio pasaulio 1928-aisiais... Civinskių dukra Sofija 1939 metais išvažiavo į Varšuvą.

     1929-aisiais dvaro rūmų pastate bei svirne buvo sandėliuojami grūdai. 1941 metais, Vokiečiams okupavus Lietuvą, dvaras buvo tuščias. Dvaro pagrindinio pastato patalpose pokario laiku buvo įsteigta pradinė mokykla, vėliau – septynmetė.

     Rūmai – vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu, akmenų mūro pamatais. Pagrindinį fasadą puošia keturių apvalių mūrinių kolonų prieangis. Iš dvarvietei priklausančių pastatų pats seniausias yra svirnas. Ant galinių pastato durų buvo užrašyta data 1867. Baudžiavos laikais svirnas buvo skirtas baudžiauninkams, čia jie valgydavo, miegodavo, dirbdavo smulkius darbus. Pastatą sudarė tik lauko sienos, viduje nebuvo jokių pertvarų. Svirno pamatai ir sienos padaryti iš akmenų mūro, pagražinti smulkiais skaldytais akmenukais. Ponų žemėse dirbo aštuonios šeimos, kurios gyveno dviejuose pastatuose, vadinamuose čvoriokais (kumetynais). Kumetynai išsidėstę netoli dvaro, vienas iš jų buvo pastatytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kitas, esantis toliau dvarvietės – apie 1924 metus.

Pažintinio tako maršrutas įprasmina ir lankytojus supažindina su senąja baltų mitologija - Šventos dvarvietės aplinkoje įrengiami mitologiniai simboliai vaizduojantys senasias baltiškasias dievybes. Bus įrengti šie mitologiniai simboliai: "Dievas", "Perkūnas-Velinas", "Ežerinis", "Giltinė", "Javinė", "Upinis", "Kelukis", "Žemyna", "Žemėpatis", "Kremata", "Aušlavis", "Maumas", "Laima", "Gabija", "Zuikių dievas - Medeina", "Giraitis", "Lazdona".

Siekiant išvengti erozijos židiniųsusidarymo, lankytojams įrengiami terasuoti takai, mediniai laiptai, sutvirtinti grunto takai. Užšlapusiose, pelkėtose vietose vietose bus įrengti lentų takai ant polių. Pažintiniame take numatoma išdėstyti suoliukus. Orientavimuisi take įrengiamos nekreipiančios rodyklės.

Tako pradžioje ir prie kiekvieno mitologinio simbolio bus pastatyti informaciniai stendai.

Tako maršruto trasoje bus atliekami teritorijos tvarkymo darbai - iškertami krūmai ir trakas, šalinami menkaverčiai ir pažeisti medžiai, raunami kelmai. Išvalomas ir naujai įrengiamas esamas šulinys.