Intermodalinio terminalo Kauno viešajame logistikos centre statyba

Kauno VLC Intermodalinis terminalas statomas Palemone, netoli pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius - Kaunas - Klaipėda. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės, netoliese įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona.
Planuojama, kad pastatytas terminalas tarnaus ne tik VLC poreikiams, bet ir kaip galutinis pirmu etapu planuojamos nutiesti europinės (1435 mm pločio) geležinkelio vėžės taškas. Konteineriuose iš pietų ir vakarų Europos atvykstantys ir terminale perkrauti kroviniai galės toliau judėti šiaurės ir rytų link. Tam tikslui bus įrengti keturi geležinkelio krovos keliai (po du skirtingų pločių vėžių), vienas 40 t keliamosios galios ožinis konteinerinis kranas bei sandėliavimo aikštelė, talpinsianti iki 1000 sąlyginių konteinerių.

„Jau kitais metais Kauno VLC projektas duos apčiuopiamų rezultatų - numatoma pabaigti statyti konteinerinį terminalą, kuris bus viešai prieinamas visiems logistine veikla užsiimantiems rinkos dalyviams. Naudą pajus ne tik verslas, bet ir Kauno regionas, vietiniai gyventojai, nes bus sukurtos naujos darbo vietos, bus surenkama daugiau pajamų į vietos bei valstybės biudžetą", - teigė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka.

2013 m.  vasarą AB „Lietuvos geležinkeliai" ir viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė „Fegda" pasirašė Kauno VLC Intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį, pagal kurią rangovas darbus įsipareigojo atlikti per 14 mėnesių. Projekto vertė siekia apie 81 mln. Lt.

„Lietuvai labai svarbu tolygiai ir kompleksiškai vystyti savo infrastruktūrinį susisiekimo tinklą, tinkamai paskirstyti krovinių pervežimą tiek automobiliais, tiek geležinkeliais. Ateityje planuojama įrengti 4 VLC, iš jų du centrai jau įrenginėjami Kaune ir Vilniuje. Šie centrai ženkliai prisidės prie šalies bendrojo vidaus produkto augimo, valstybė gaus pajamas ne tik už tranzitą, bet ir sandėliavimą, rūšiavimą bei kitas veiklas", - sakė LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

2013 11 26 vykusios konferencijos metu Kauno meras, susisiekimo ministras ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" direktorius buvo pakviesti atidengti simbolinį Intermodalinio terminalo planą, kuris liks Kauno savivaldybėje. Kauno VLC projektas yra dalinai finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis bei pripažintas kaip valstybei svarbus ekonominis projektas.

Kauniečių statomas terminalas atims krovinių kąsnį iš uosto (4)

2014-04-07 10:40, atnaujinta 2014-04-07 10:44

Statybos tiksi lyg laikrodis. Pernai rudenį startavęs Kauno intermodalinio terminalo (KIT) projektas Palemono kelyne įsuko darbų smagratį. Tad stambiausioms Europos krovinių pervežimo kompanijoms KIT ketinama pasiūlyti jau 2015 m. Manoma, kad galutinai įrengtas terminalas nuraškys dalį krovinių gabenimo jūra vaisių – KIT sukurta infrastruktūra leis krovinius iš Vakarų į Rytus gabenti geležinkeliais greičiau ir pigiau.

1/1

Kauno intermodalinį terminalą bus siekiama išnaudoti kaip svarbią vietą aptarnaujant krovinių srautus nuo Centrinės Europos iki Azijos. Lietuvos geležinkelių nuotr.

Pasak „Lietuvos geležinkelių” Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus viršininko Mindaugo Butnoriaus, Kauno intermodalinį terminalą bus siekiama išnaudoti kaip svarbią vietą aptarnaujant krovinių srautus nuo Centrinės Europos iki Azijos.

Geležinkeliai jau greitai galės pasiūlyti mažesnius krovinių gabenimo įkainius nei jūrų uostai.

„Planuojama, kad nuo 2015 m. pervežimų jūra kainos dėl naujos direktyvos, susijusios su sieros likučių ribojimais laivų kurui, išaugs apie 20 proc. Tikėtina, kad geležinkeliais vežti ir paskirstyti krovinius bus pigiau, tad ir konkurencingiau. Kaune galėsime aptarnauti krovinius, atvykusius per Lenkiją iš Vokietijos ir kitų šalių.

Jame perskirstyti ir ant rusiškosios vėžės perkelti kroviniai iškeliaus į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Šiaurės šalis. Konteinerinio traukinio „Saulė“ pagalba galėsime pasiekti net Kiniją“, - sakė M.Butnorius.

Šalia statomo KIT yra Kauno laisvoji ekonominė zona, kur savo veiklą gali plėtoti įvairios įmonės. Greta Palemono geležinkelio stoties veikia apie 200 bendrovių, kurios jau seniai naudojasi geležinkeliu.

Nutiesus Rail Baltica vėžę ir atnaujinus infrastruktūrą, bus galima aptarnauti kelis kartus didesnius krovinių srautus.

„Kol kas rūpinamės klientų paieška Kauno intermodalinio terminalo veiklai ir krovos paslaugoms teikti. Vyksta derybos su šveicarų bendrove „Hupac“, vienu didžiausių intermodalinių operatorių Europoje, kuri jau dabar Šeštokuose perkrauna savo krovinius kartą per savaitę ir gabena juos į Kazachstaną. Pasirašytas susitarimas ir su didžiausia geležinkelių bendrove „DB Schenker Rail“.

Palemono geležinkelio stoties infrastruktūrą būtinai reikėjo atnaujinti. Pastatę terminalą ir baigę tiesti Rail Baltica vėžę nuo Šeštokų iki Kauno, turėsime ką pasiūlyti į Roterdamą, Hamburgą ir kitus uostus atkeliaujantiems stambiems kroviniams", - kalbėjo M.Butnorius.

Iš Hamburgo uosto, kuris aptarnauja apie 70 proc. Baltijos regionui skirtų krovinių, konteineriai mažesniais laivais iškeliauja į Baltijos jūros uostus. Iš jų sausuma gabenami į paskirstymo centrus. Ateityje planuojama, kad krovinius bus galima vežti tik geležinkeliais.

„Lietuvos geležinkelių” dar 2008 m. atlikta studija parodė, kad krovinius perkelti nuo vienos geležinkelio vėžės ant kitos yra efektyviausia krovinių gabenimo priemonė. Geografiškai susisiekimui itin patogi Kauno vieta, nes greta esanti magistralė „Via Baltica“ ir oro uostas atveria galimybes investicijų pritraukimui. Skaičiuojama, kad po dešimtmečio per Kauną turėtų būti pervežama po 6-8 mln. tonų krovinių per metus. Kauno intermodalinio terminalo statybų projekto vertė - 88 mln. litų. Iš jų 85 proc. finansuoja ES Sanglaudos fondas.